Laikantis keto mitybos, vanduo tampa ypač svarbus, nes organizmas pereina iš angliavandenių deginimo į riebalų deginimą. Šio proceso metu sumažėja insulino lygis, o kartu su juo inkstai pradeda šalinti daugiau natrio ir vandens. Dėl to pirmomis keto dienomis ar savaitėmis žmogus gali greitai netekti skysčių, todėl padidėja dehidratacijos rizika. Net jei nejauti troškulio, kūnas vis tiek gali būti „sausėjančiame“ režime.

Vanduo keto dietoje taip pat padeda valdyti vadinamąjį „keto gripą“. Tai laikinas savijautos pablogėjimas, kuris gali pasireikšti galvos skausmu, nuovargiu, dirglumu ar raumenų silpnumu. Dažnai šie simptomai atsiranda ne tik dėl angliavandenių sumažinimo, bet ir dėl elektrolitų bei skysčių trūkumo. Pakankamas vandens kiekis kartu su natriu, kaliu ir magniu padeda šiuos simptomus sumažinti arba jų išvengti.

Keto metu vanduo svarbus ir dėl virškinimo sistemos veiklos. Kadangi mityboje dažnai sumažėja skaidulų (ypač jei mažiau daržovių), gali sulėtėti žarnyno veikla ir atsirasti vidurių užkietėjimas. Pakankamas skysčių kiekis padeda palaikyti normalų virškinimą ir užtikrina, kad organizmas efektyviau šalintų atliekas, susidarančias deginant riebalus.

Kalbant apie kiekį, dažniausiai rekomenduojama gerti apie 30–40 ml vandens vienam kūno kilogramui per dieną. Pavyzdžiui, žmogui, sveriančiam 70 kg, tai būtų maždaug 2–2,8 litro vandens per dieną. Keto metu šis poreikis dažnai padidėja, todėl kai kuriems žmonėms gali reikėti net 3 litrų ar daugiau, ypač jei jie sportuoja ar daug prakaituoja.

Svarbu suprasti, kad vanduo keto dietoje veikia kartu su elektrolitais, o ne atskirai. Vien tik gerti daug vandens neužtenka – būtina užtikrinti pakankamą druskos, kalio ir magnio kiekį. Toks balansas padeda palaikyti energiją, normalų kraujospūdį ir gerą savijautą, kad keto mityba būtų ne tik efektyvi, bet ir komfortiška kasdien.